Mano dešimtmetis sūnus apsilankė parduotuvėje elektronikos prekių parduoduvėje LEMONA Vilniuje.
Kai jis pateikė schemą, pagal kurią reikalingos dalys, pardavėjas-konsultantas ne visas suradęs (ar nemokėjęs surasti) ėmė bambėti, kad kitą kartą reikia ateiti su sąrašu. Kai aš priėjusi paklausiau, o ką reiškia „konsultantas“ ir ar negalėtų patarti, jis pasakė, kad jo laikas brangiai kainuoja. Ši įmonė giriasi, kad bendradarbiauja su mokyklomis:) Akivaizdu, kad ji neturi kvalifikacijos ne tik bendrauti su klientais. Ką jau kalbėti apie pagalbą ar konsultavimą. Įmonės vadovas Vytautas Matulis tai pavadino „įtampėle“, mat klientas turi įvardyti savo poreikį. Bravo! Trumpai ir aiškiai.
Tik jis žiūri čia ir dabar, o esmės nesupranta. Kad nei aš, nei mano paragintas licėjus čia kojos daugiau nekels. Kad nebegaus savo dosnaus antkainio, nes iš tiesų, geriau išsiaiškinsime ir viską pirksime internetu. Tris kartus pigiau.
O koks LEMONA konkurencinis pranašumas? Spausk pelną kol gali? Kaip sekasi augintis klientus, p. Matuli?