Į psichiatrinę ligoninę jūs rizikuojate patekti tuomet, kai įgrystate kažkam, turinčiam valdžios ir (ar) pinigų. Paprastai tipiniai atvejai būna tokie:

Susidūrus su policininkais, kurie vykdo svarbaus asmens pavedimą jus sudoroti (Žr. Hermanas ir Žaltauskas);

Kai jūsų veikla gali aukštus ir įtakingus asmenis sukompromituoti, atimti iš jų valdžią ir įtaką (Žr. Daiva Guodienė skyriuje Straipsniai);

Protestuojate prieš politinius sprendimus, kai visi aplink tyli (žr. Nina Kutko);

Šeimyniniai konfliktai (žr. E.Antakauskienė);

Asmuo valdo turtą, į kurį kėsinasi kiti (žr. D.Dzvokuvienė).

Psichiatrinio susidorojimo procedūra gana tipiška. Policija gauna (ar pati surašo) pareiškimą, kad jūsų protinė sveikata tokia prasta, jog keliate pavojų visuomenei. Reaguodami į tai, jie užlaužia jums rankas ir veža jus į psichiatrinę ligoninę.

Psichiatrai – iš pažiūros labai malonūs žmonės. Kalba ramiai ir širdingai. Psichiatras jums sako suprantąs, kad patekote čia per klaidą, pažada jums padėti. Tačiau turite suprasti ir jį – kadangi jus jau čia atvežė, tai jis stačiai privalo jus ištirti. Todėl maloniai prašo pas jį keletą dienelių paviešėti, o tuo tarpu jis atliksiąs formalius tyrimus ir, žinoma, po kelių dienų jau būsite namuose.

Psichiatrui absoliučiai būtina išgauti tokį jūsų pirminį sutikimą, antraip visas jūsų buvimas psichiatrinėje sistemoje bus niekuo nepridengtas kankinimas. Todėl jei gražiuoju įkalbinėjamas nesutiksite pasirašyti, galite būti mušamas. Tačiau šio sutikimo ekspertizei nė už ką negalima pasirašyti, nes tai formalus jūsų sutikimas bendradarbiauti su psichiatrijos sistema. Jei sutikimo niekaip nepasirašysite, jie niekur nedings, privalės jus išleisti ir palikti ramybėje.

Civilinio kodekso 2.26 straipsnis draudžia asmenį laikyti užsidarytą psichiatrinėje įstaigoje be jo sutikimo. Jei nėra nė mažiausios teisinės užuominos, kad sutikote pas juos gydytis, tuomet jie nerizikuos jūsų ten laikyti. Ypač jei žinos, kad yra kas nors laisvėje, kuris yra pasiryžęs dėl jūsų teistis.

Jei sutikimą pasirašytumėte, tuomet jums atliktų psichiatrinę ekspertizę. Kadangi psichiatrų išvados nieko bendra su medicina neturi, tai jie parašytų tokią išvadą, kokia jiems patinka. Tada spąstai užsidaro – kadangi sutikote išsitirti savo psichinę sveikatą, ir kadangi „specialistas“ „atrado“, kad jums stačiai negalima grįžti į laisvę, tai vedamas humanitarinės būtinybės psichiatras priverstas jus palikti savo valioje. Nuo tos akimirkos jūs kaip socialinė būtybė mirėte. Netekote teisės kažką suprasti ir išsakyti. Formaliai žiūrint, už jus galvoja psichiatras.

Toliau viskas paprasta: vykdote psichiatro nurodymus – reiškia sveikstate. Nevykdote – medicininės komplikacijos. Jums bus duota psichotropinių vaistų, kurie kels galvos skausmą nebegalėsite normaliai valdyti kūno, t.t. Po kiekvieno tokio seanso – pokalbis su psichiatru, jis aiškinasi: „sveikstate“ ar reikia „intensyvinti gydymą“.

Psichiatras už šiuos veiksmus niekuo neatsako. Kad galėtumėte patraukti jį atsakomybėn, turite arba iš pat pradžių neduoti sutikimo pirmajai ekspertizei, arba pateikti teismui įrodymus, kad jis taip elgėsi iš piktybinių sumetimų.

Kokie turėtų būti Jūsų veiksmai, jei jums gresia ar jau patiriate psichiatrinį susidorojimą? Pirmiausia ir užvis svarbiausia – nesuteikti jiems formalaus sutikimo jus „gydyti“. Būtinai turite turėti savo atstovą laisvėje ir leisti psichiatrui žinoti, kad yra kas jus gina. Kol psichiatras taikosi jus sudoroti, turite jį įspėti, kad, kiek tai leis jūsų ir jūsų pagalbininko laisvėje galimybės, mėginsite ne tik išsilaisvinti, bet ir pasodinti „gydytoją“ į teisiamųjų suolą. Praneškite jam šiuos savo ketinimus kuo anksčiau, kad jis suprastų, jog tapti jo auka ryžtingai atsisakote.

Jei psichiatrinį susidorojimą jau kuris laikas patiriate, tuomet nešokite budeliui į akis. Išsišokimai traktuojami kaip protinės sveikatos pablogėjimas ir psichiatras skiria daržovinimo procedūras prievarta leidžiamais nuodais, galinčias pasibaigti fiziniu ir psichiniu aukos suluošinimu visam likusiam gyvenimui. Tuomet grasinti atsakomybe ir jos siekti turi jūsų bendrininkas laisvėje. Šis žmogus turi nusiteikti ilgam žygiui, nes psichiatrinė sistema savo aukas budriai saugo ir ypač nenoriai išleidžia į laisvę (ištrūkti iš psichiatrinės netgi sunkiau nei iš kalėjimo, jei esate neteisingai ten įkišamas).

Kaip rodo daugybės išsivysčiusių šalių patirtis, žmonės dažnai pūdomi psichiatrinėse dėl to, kad turi nemažai turto. Tą turtą užvaldo arba giminaitis, arba pati psichiatrinė įstaiga. Pastaruoju atveju „ligoniai“ laikomi tol, kol nepasibaigia jų pinigai. Apie tokius atvejus Lietuvoje nesame girdėję, tačiau mūsų šalies įstatymai leidžia psichiniam ligoniui savo palikimą užrašyti psichiatrinei įstaigai. Todėl, jei jums gresia psichiatrinis susidorojimas, patartume savo turtą ar bent jo dalį perrašyti asmeniui, kuris jus gintų kai prarasite veiksnumą. Pinigai nepatektų į budelių rankas, o jūsų gynėjas turėtų lėšų jus atstovauti teismuose.

Jei jums reikėtų bet kokios pagalbos siekiant ištraukti įkalintą asmenį, prašom susisiekite su mumis (žr. Praneškite apie psichiatrinį susidorojimą).

Susiję įstatymai ir norminiai aktai:

Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas

Civilinio kodekso 2.26 straipsnis

Medicininė norma 53

Psichopatologijos skalės

** – Neleistinumas apriboti fizinio asmens laisvę (LR CK, 2.26 str.) pabrėžia, jog asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu priverstinai hospitalizuotas – bet tik tada, kai serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, – bet ne ilgiau kaip dvi paras, ir priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

Lygiai tokie patys reikalavimai ir jei asmuo yra neveiksnus, t.y. jei teismas yra pripažinęs asmens neveiksnumą: “Jeigu asmuo yra neveiksnus, sutikimą priverstinei jo hospitalizacijai, tačiau ne ilgiau kaip dvi paras, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. ((LR CK, 2.26 Str. 4 dalis), TAČIAU psichiatrijoje Lietuvos įstatymai negalioja: į pensionatus žmonės talpinami prievarta be teismo sprendimo, vien “sutvarkius” neveiksnumą.

Patyrę kankinimus Lietuvos psichiatrinėse skundus gali rašyti Europos Tarybos Kankinimų prevencijos komitetui:

Secretariat of the Committee for the Prevention of Torture

Council of Europe

67075 Strasbourg Cedex

France

Arba elektroniniu paštu: cptdoc@coe.int