Sveiki. Esu pilietis gyvenantis Vilniaus miesto centre. Dažnai stebiu, kaip Totorių g. vienose komercinėse patalpose, vienas verslas keičia kitą. Šiuo metu čia bando įsikurti „Venesuelos virtuvė“. Viskas atrodo smagu, gražu, užsienio piliečiai mums lietuviams bando atvežti kažką naujo. Tačiau jų elgesys, mentalitetas ir „pagarba“ mūsų miestui ir valstybei, šiandien šokiravo ne tik mane, mano šeimą, bet ir preivius tuo metu vaikščiojusius aplink. Virtuvės savininkas, kiek suprantu tėvas (keli sūnūs užsiima statybos darbais), važinėja su Jeep (Valst. Nr. DF 256 CH ) automobiliu. Kiekvieną dieną jis jį stato neleistinoje vietoje, kur pastatytas ženklas sustoti draudžiama, blokuodamas kelią dviems kiemams. Kadangi esu komunikabilius ir drugiškas, vieną kartą nuėjau informuoti apie tai, kad čia statyti automobilio negalima, tą nurodo net ženklas. Pats gyvenu viename iš kiemų ir kiekvieną kartą išvažiuodamas susiduriu su problema – pastatytais automobiliais, kurie riboja matomumą. Po mūsų pokalbio, atrodo vienas kitą supratome. Po kiek laiko, jo Jeep su prancūziškais valstybiniais automobilio nr. vėl ir vėl ir vėl toje pačioje vietoje. Ne kartą stebėjau, kaip atvažiavusi policija jiems išrašo baudą. Jie su šypsena juos nulydėdavo nuvažiuojančius… Nuorukų mėtimas ant gatvės, kilimėlių purtymas ant šaligatvių, įžulus praeinančių moterų ir merginų nužiūrinėjimas – kiekvieną dieną jų elgesys tiesiog mane stebindavo. Nesu nacionaistas, niekada toks nebuvau, tačiau tokiomis akimirkomis, tiesiog negaliu tylėti.
Šiandien, grįždamas su šeima po pasivaikščiojimo, matau kaip jis vėl atvažiuoja, matydamas mane, pastato savo automobilį ten pat kaip visada – kur draudžiama. Aš jį nufotografuoju. Jis angliškai pradeda rėkti, kad šiandien yra savaitgalis (05.01), niekas nedirba . Aš jam atsakau atgal – žmogau, 24/7 šis ženklas galioja, negalima čia statyti automobilio, tu sudarai avarinę situaciją gyventojams norintiems išvažiuoti iš kiemo. Parėjęs namo užmetu akį ir mano širdis pradeda džiaugtis – automobilis buvo patrauktas ir perstatytas ten, kur parkingas yra mokamas ir leistinas. Išlindęs pro langą aš jam sušukau – ačiū žmogau, aš tą nuotrauką ištrinsiu. Venesuelos virtuvės viršininkas su arkazmu ir šypsena atšauna – man nusispjaut, aš kolekcionuoju visas jūsų šalies baudas, vistiek dingsiu iš čia, gali siųsti ir skūsti kiek tik nori. Tokį atgrąsų jo atsakymą girdėjau ne tik aš, bet ir praeiviai… Esu ragavęs emigranto duonos, suprantu kaip sunku įleisti šaknis svetimoje valstybėje, tačiau niekada gyvenime akivaizdžiai nerodžiau nepagarbos nei gyvendamas, nei keliaudams svetur. Mano žemiška nuomone, taip neturėtų elgtis ir mūsų šalies svečiai, o ypač tie, kurie dar nori pasipelnyti iš mūsų – lietuvių.
( https://www.facebook.com/Arepera-Venesuelos-Virtuve-244897375979967/ )